Eglė Kusaitė studijai SLAPTAI (2iš3) audio

Žurnalistas: "tai buvo du tardymai, balandžio 7 d. ir balanžio 8 d." Eglė: „Taip. Bet tenai buvo grynai tarsi mano monologas balandžio 8 d. ir po ko yra ir mano parašai. Bet aš pasirašiau paveikta vaistų ir ten kitą dieną... Balandį man pastoviai leido vaistus." Žurnalistas: „O pabandyt apskūst, pasiskūst medikams ten nebuvo įmanoma?" Eglė: „Ne, nebandžiau, kadangi buvo pasakyta, kad nei aš, nei mano draugai Maskvoje tokiu atveju neišgyvens ir bus žiauriai nukankinti" Žurnalistas: „Priminkit mūsų žiūrovams, kas tie yra Makmadovai?" Eglė: „Makmadovai tai yra... Aiša Makmadova yra mano draugė susirašinėjimo.." Žurnalistas: „Ji kur, rusijoje gyvena?" Eglė: „Maskvoje, Maskvoje." Žurnalistas: „Čečėnė, taip?" Eglė: „Taip, čečėnė. Apti Makmadovas -- jos brolis, kuris atsiuntė man pinigus. Tik tuo jis ir yra kaltinamas. Kad man persiuntė pinigus." Žurnalistas: „Kad jūs už tuos pinigus į Maskvą nuvažiuotumėte, pas juos, taip?" Eglė: „Taip. Taip. Jis verslininkas. Aiša Makmadova -- studentė, ekonomiką studijuoja" Žurnalistas: „O kur jie dabar? Jie suimti Rusijoje?" Eglė: „Jie dabar suimti. Jie forto kalėjime sėdi. Jiems taip pat labai sunku ir finansiškai. Nes verslas bankrutuoja, motina nebežino ką daryt" Žurnalistas: „Tai rusai, rusų agentai ko iš jūsų norėjo. Norėjo, kad jūs juos apkaltintumėte, kad jie jus verbavo?" Eglė: „Taip, taip, taip. Bet aš to nepatvirtinau. Jie man tiesiai į akis išrėžė -- ty dlia nas otrabotanyj material (ты для нас отработаный материал -- tu mums atidirbta medžiaga)" Žurnalistas: „Taip rusai pasakė?" Eglė: „Taip, taip. Bet čia apklausos su Lauciumi metu. Laucius man dar ne tokių grožybių buvo į akis pažėręs. Vadino ir „čečėnų išėda" ir į durnyną uždarys, nes galva nebedirbs po to, kai išėisiu iš kalėjimo..." Žurnalistas: „Kas jums taip sakė?" Eglė: „Laucius, Laucius" (prokuroras Laucius) Žurnalistas: „Kaip jums atrodo kas čia jums galėtų padėti šitoj byloj?" Eglė: „Šitoje byloje man be galo padėtų žmonių palaikymas, žmonių dalyvavimas mano bylos procesuose, teismuose. Nusikaltėliai bijo viešumo. O žmonės, žmonių nuomonė yra labai svarbi. Ir manau daug ką ir pasako, kad visi tie kurie varo ant manęs delfi'yje ir kitur... Iš vieno, iš dviejų kompiuterių -- lygiai tie patys asmenys kurie varo ir ant Venckienės (rašo įvairius komentarus internete). Ten visi samdyti asmenys. Aš žinau žmonės, kurie mane palaiko. Aš jiems esu labai dėkinga, bet... Aš noriu tiesiog kreiptis į visuomenę. Žmonės, jūs negalvokite, kad jums tai negali va tokia istorija kaip man, kad negali nutikti. Gali nutikti kitokio pobūdžio istorija. Ne su islamu, gali visai, net nepanaši būti. Bet žinokit, kad tos juodosios struktūros, saugumo struktūros, yra pakabę mus visus, visą Lietuvą. Nėra tokio žmogaus, kuris jų nebijotų. Aš tiesiog... Aš pati esu jau pavargusi bijoti. Bet aš manau, kad mes visi turėtume kovoti prieš sistemą, prieš tą neteisybę, kuri griauna mūsų Lietuvą. Ir mes turėtume kovoti iki galo!" Žurnalistas: „Tetos norėčiau paklausti, kaip jūs vat žiūrite į šitą Eglės Kusaitės bylą, ir kas jums čia atrodo svarbiausia, baisiausia, kur čia jūsų manymu didžiausia neteisybė?" Teta: „Baisiausia tai ir atrodo, kad būtent Lietuvos tokiu gražiu pavadinimu departamentas, saugumo departamentas, yra nukreiptas prieš eilinius lietuvos žmones, prieš lietuvius, prieš mus, prieš Lietuvą. Sukurpti tokią bylą.. Jie žinojo, jie puikiai žinojo ką jie daro... Ir jie sukurpti tokią bylą, paskleisti per Lietuvos Rytą, Gedimino Pilaičio straipsnį , Mildos Kuizinaitės toliau pakartojimas. Momentaliai pasaulio spauda, Rusijos spauda... Pasipylė komentarai. Juk tai kenkia Lietuvos įvaizdžiui..." Žurnalistas: „Pasipylė, kad Lietuviai teroristai?" Teta: „Teroristai, būtent... Svarbiausia, kad nebuvo ji teroristė. Į terorizmą visą laiką orientavo būtent VSD darbuotojai. Dabar žiūriu byloje, skaitant bylą, kaltinamąjį aktą, visur, vos ne kas antras žodis -- „ketino susisprogdinti", „įvykdyti teroro aktą susisprogdinant". Nu prisiimkit gerbiamieji tie VSD darbuotojai, juk visų labiausiai, didžiausia svajonė susisprogdinti buvo Hafizo , buvo Aišos slapyvardžiu -- Jelenos Baltrušytės Koševajos svajonė. Jie tiesiog vaistų pagalba, įtaigos pagalba Eglę vedė į tai. O žmogus, aš skaitau, prieš vaistus atsilaikyti yra bejėgis, prieš psichotropines medžiagas. Juk ji gyveno saugumiečių išnomuotame bute su operatyvine darbuotoja Amina Serin (patikslinti). Kuri gamindavo valgį, ir būdavo, kad iš vis net neimdavo į burną to valgio, atseit soti. O Eglei pavalgius labai pablogėdavo sveikata. Ji buvo pastoviai maitinama tais vaistais." Eglė: „Man itin slinko plaukai. Galvos skausmai... (viskas netilpo)